Nelabai malonaus žmogaus užrašai

(Benson Kua nuotrauka)

Blogosferoj prasidėjo karas! Kovoja blogeriai vieni su kitais visai kaip didieji viduramžių riteriai! Vieni garsiai šūkauja, kiti tyliai intrigėles rezga, treti pasiskaito anų rašliavas, nieko nesupranta, tai nusprendžia, kad protingiau bus patylėt ir pažiūrėt kaip čia viskas baigsis. Tada pašūkaus ir jie. Tiesą pasakius, ne tik tretieji nesupranta dėl ko šitas karas vyksta. Jei paklaustumėt šūkaujančių, irgi išgirstumėt visokiausių versijų – dėl kitų kurto turinio paskelbimo neatsiklausus, bandymų iš to uždirbti, plagijavimo, įžeidinėjimų, visokiausių principų, piratavimo ir dar bala žino ko.

Tiesa, piratavimu Ragelskio niekas lyg ir nekaltino, už tai kaip visi puolė ginti! Suprantama, piratus liaudis myli ir gerbia, kartais net didvyriais vadina. Betgi koks jis piratas? Visus jo garsiojoje blogoramoje esančius blogo įrašus ir taip galima peržiūrėti nemokamai TIKRŲJŲ autorių tinklaraščiuose. Dargi skaityti readeriuose, išsisaugoti dokumentuose, atsispausdinti, net pasikabinti ant sienos, jei tik tam yra noro, persiųsti visiems draugams ir pažįstamiems, kad pažiūrėtų… Štai, jeigu už kiekvieną autorių bloguose perskaitytą įrašą reikėtų sumokėti litukus, Ragelskis visa tai patalpinęs pas save būtų gerasis dėdė piratas, gelbėjantis visuomenę nuo informacijos skleidimo apribojimų internete. O ką jis daro dabar? Perpublikuoja kitų žmonių kurtus tekstus.

Nieko tame nebūtų blogo, jei viskas būtų žmogiškumo ribose. Tarkim, jau kurį laiką rašau tinklaraštį kokia nors tema ir beklaidžiodama po internetą pamatau žiauriai fantastiškai nepaprastą įrašą. Tada man kyla mintis, jog galėtų jis atsirasti ir maniškiame bloge. Ką aš darau? Mandagiai parašau autoriui ir paklausiu ar galėčiau perpublikuoti jo įrašą, jei taip, galbūt jis dar norėtų pridėti kokį sakinį, kitą. Galiausiai šalia parašau jo vardą ir įdedu nuorodą į originalą. Logiška? Man atrodo, kad taip. Čia gi žmonės skundžias, kad Ragelskis ne tik publikuoja be leidimo, bet ir gražiai paprašytas pašalinti turinį, pasiunčia į visas keturias puses. Ir perpublikuoja jis ne vieną, kitą įrašą, o be sąžinės graužaties siurbia juos visus. Daro žmonėms reklamą, kaip sako pats.

Daug dar ką jis sako… Ir kad blogorama visai ne naudos siekiant, o savo patogumui kurta buvo, ir kad ateityje pelnu norėtų su blogeriais pasidalinti. Žodžiu, gražiai dėdė kalba. Taip gražiai, kad net visą kompaniją prijaučiančių ir palaikančių surinko. Stengias ten jie visaip proto įkrėsti, įrašus rašo, komentuoja, gina. O tie keli negeri blogeriai vistiek nieko nesupranta, iš laimės nešokinėja, ir dar Ragelskį po teismus užtampyti žada. Tad ir kariauja riteriai tarpusavyje – kas garsiai šūkauja, kas tyliai ką prasukti bando…